- virčius
- vir̃čius sm. (2) koziris: Jau tau pritrūko vir̃čių Šv. Kirsk virčiù Šv. ^ Ponia buvo garsi tuo, kad kas metai šeimyną kaip virčius traukė Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
apyvirtis — apyvirtis, ė adj. (1) kiek pavirtęs: Turėtų griauti nuvirtusius, apyvirčius butus (namus) Grg … Dictionary of the Lithuanian Language